žaluiti

מalùiti, -ùja, -ùjo (l. żałować, rus. жaлeть) tr. 1. Dsn jausti gailestį, užjausti: Kap jaunas, pats savęs nežalujì Dglš. Nežaluikie, dukrytele, šito neprieteliaus, tau sutrynė jaunų dienų visą gražumelį LTR(Tvr). 2. Str gailėti, šykštėti: Jau pinigų sūnui nežalujau Dglš.